Sveiki,
kažkaip užsidirbau tame priėmimo skyriuje tiek, kad net neberasdavau ūpo aprašinėti viską... Prieš pradėdama jame dirbti maniau, kad bus energijos dar ir aprašinėti įspūdžius bloge, bet, pasirodo, nelabai. Gal kada dar ką įdomaus aprašysiu iš savo patirčių, kurių prisikaupiau tikrai nemažai per šituos kone metus priėmime. Bet šis įrašas visgi apie ką kita.
Paskutiniu metu itin dažnai sulaukiu visokiausių klausimų apie rezidentūrą Vokietijoje ir kiekvienam asmeniškai atrašinėti yra ganėtinai sunku, ypač, kadangi suteikiama informacija persikloja ir kartojasi. Neseniai gavau komentarą po savo senu blogo įrašu apie internatūros radybas, kuriame buvo užduota keletas klausimų apie rezidentūrą iš penktakursės medicinos studentės. Taigi vietoj atrašymo komentaru nusprendžiau parašyti trumpą blogo įrašą su atsakymais - gal pravers ir kitiems. Jeigu ką, aš nesu jokia rezidentūros Vokietijoje ekspertė ir tikrai visko nežinau ir neatsakysiu, tik tiek, kiek iš praktikos ir kolegų sužinojau. Taigi užduotieji klausimai ir atsakymai:
Taip, rezidentūra Vokietijoje, kaip ir beveik bet kurioje kitoje šalyje, nėra studijos ir neturi jokio studijų aspekto, jokių paskaitų ir kontrolinių darbų, jokių privalomų mokslinių darbų. Tai tiesiog darbas, taigi įsidarbini rezidentu atėjęs į normalų darbo pokalbį ir gauni darbą arba ne. Bet kurioje ligoninėje, kurioje tave tenkina galimybės išmokti tai, ką nori išmokti. Kaip ieškoti? Googlinti ligonines ir rašinėti nurodytais adresais, prisegant CV ir kitus jų prašomus dokumentus. Nieko gudraus. Tik reikia pasiruošti ilgai ir nuobodžiai laukti atsakymų.
Tarkim, jeigu nori būti kardiologu, tai galima iškart susirasti ligoninę su pilnu kardiologiniu skyriumi, Cardiac Pain Unit, koronarangiografijomis ir gal net trombektomijomis ir By-Pass operacijomis, bet čia jau universitetinės klinikos ieškoti reikia. Jei nori būti kardiologu ar gastroenterologu ar bet kokiu kitokiu specialistu vidaus ligų srityje, ieškaisi darbo vietos pavadinimu "Assistenzarzt Innere Medizin", nes čia šiaip nereikia nuspręsti iš anksto, kuo tu tiksliai nori būti, aišku, jei tai žinai, tai sakai ir prašaisi jau į tą konkretų skyrių, bet vis tiek skyriais reiks keistis, dirbti priėmime, tai visų sričių išmoksi. Beje, skelbimas Innere Medizin darbo vietai yra kone kiekvienoje Vokietijos ligoninėje, kiek esu tinklapių žiūrėjusi, nes internistų labai trūksta.
Jei nori būti chirurgu, tai verta ieškotis Allgemeinchirurgie arba Common trunk vietos, tada po kažkur dviejų metų gali konkrečiau pereiti į vieną kurį skyrių, jei nori, gal ir anksčiau. Bet irgi rotuojamasi, pabūnama ir traumatologijoje, ir pilvo chirurgijoje, ir priėmime, o taip pat ir intensyvioje terapijoje, anesteziologijoje - yra numatyti mėnesių skaičia, kiek ten reikia prabūti, dažniausiai ilgiau prabūni, nei reikia. Tarkime, man oficialiam vidaus ligų išsilavinimui reikia tik 6 mėnesių priėmimo skyriuje, bet aš išbūsiu mažiausiai 10. Tai nereiškia, kad rezidentūra ilgiau truks, tu pats skaičiuojiesi sau, kada tau tie penki ar šeši metai praeina ir žiūri, ar viską surinkęs, ko reikia. Rezidentūros programos randamos internete. Mačiau, kad kažkas yra pasidalinęs nuorodomis Feisbuko grupėje "Lietuvos gydytojai Vokietijoje".
2) Kada gauname diplomą, kad pabaigėme rezidentūrą? Po tų atidirbtų tai specialybei priklausomų metų?
Diplomas gaunamas išlaikius specialisto egzaminą, kada tu jį laikysi, tai jau tavo reikalas. Aišku, kad prie jo būtum prileistas, reikia atitikti reikalavimus - tam tikrą metų skaičių būt išdirbus toje srityje, padarius tam tikrą skaičių tam tikrų procedūrų, operacijų ar panašiai - už tą viską pasirašo šefas ir tai tavo leidimas laikyti egzaminą. Kokiai specialybei ko reikia, galima pasigooglinti arba kaip minėjau, buvo nuoroda Feisbuko grupėje, tiesiog užmeskite akį. Į visa tai gilintis atsipūtus galima jau pradėjus dirbti čia, tada ir iš kolegų vokiečių galima tą pačią informaciją susižinoti :) Yra labai daug žmonių, kurie dirba ir 10 metų, ir ilgiau rezidentais ir visai neplanuoja laikytis to specialybės egzamino. Jokių problemų, galima ir taip, jeigu norisi. Atlyginimas vis tiek jau labai neblogas būna paskutinių metų rezidentų, bet man atrodo po 5 ar 6 metų jau nebekelia jo, nesvarbu, kad tu sau toliau rezidentas lieki, gausi jau tiek pat, nebekils pinigėliai, bet tai jau bus kokie 3500 į rankas neabejotinai. Taipogi pasibaigęs Innere Medizin gali laikytis skirtingų specialybių egzaminus pagal pasirinkimą ir, aišku, atliktas procedūras. Jei pridarei endoskopijų, tai gali ir gastroenterologiją iškart išsilaikyti. Visada galima išsilaikyti bendras vidaus ligas ir paskui po poros metų surinkus didesnį skaičių kažkokių trūkstamų procedūrų, tyrimų patirties, dar ir antrą specialybę išsilaikyti.
3) Ar reikia kiek nors mokėti už rezidentūrą Vokietijoje?
Žinoma, kad nereikia, čia irgi išimtinis atvejis Lietuvos ir gal dar kokių kitų valstybių, buvusių Tarybų Sąjungoje, kad turi susimokėti už tai, kad dirbi :D Man tai nesuvokiamas dalykas, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje rezidentūros daryti nesinori. Principas Lietuvoje: arba imk specialybę, kuri tavęs nedomina (čia tuo atveju, jei trūksta tų be galo reikšmingų studentų mokslinių darbų, tai, deja, kokios specialybės nori, negausi, nepriklausomai, kad esi pirmame dešimtuke studentų pagal pažymius), arba susimokėk, kad darytum tai, kas domina. Betgi dar reikia ir žinoti, kas gi labiausiai domina! Ne kiekvienas iškart žino...
Vokietijoje tu gali galvoti dar ir galvoti daug metų, ko tiksliai visgi nori, gali keisti specialybes iš vienos į kitą neprarasdamas metų, keisti ligonines, jei nori, kad ir kas metai. Tarkim su dviem metais vidaus ligų patirties, paskui gali eiti į daugybę kitų sričių - šeimos mediciną, laboratorinę mediciną, reabilitaciją, darbo mediciną ir t.t., neprarasdamas tų dviejų metų. Jie įskaičiuoti į rezidentūrą. O net jeigu ir nebūtų, atlyginimą toliau gausi ir kitoje srityje, tai jei širdis kur traukia, nereikia nervintis, kad pora metų vėliau rezidentūrą pabaigsi, čia niekas nesinervina dėl to. Aš turėjau internę, vyresnę nei mano mama, ir turėjau jai vadovauti ir mokyti, kaip ką daryti. Vokiečiai neretai studijuoja mediciną jau atidirbę nemažai metų visai kitoje srityje. Čia niekada nevėlu! :D Be to, labai dauguma jų darosi gap year po abitūros ir tada dar ir po studijų, kai metus tiesiog keliauja ar savanoriauja ar panašiai, o ne iškart kūlversčiais lekia į studijas, įsidarbinti ir taip toliau. Aš tai vertinu labai teigiamai.
4) Ar galima po rezidentūros Vokietijoje sugrįžti į Lietuvą ir ar tas diplomas galios čia?
Kad į Lietuvą sugrįžti galima, tai faktas, tik ar norėsis? :) Pripratus prie gero, paskui gali būti labai sunku Lietuvoje... Na, bet tikrai įmanoma, tikrai viskas galioja. Bet tada turbūt reiktų prisitaupyti daug prieš grįžtant, kitaip labai jau trūkumas pinigų su lietuvišku atlyginimu pasijaus...
5) Kokios pajamos gaunamos Vokietijoje už kardiologijos rezidentūrą? Ar jų užtenka pragyvenimui ir dar pasitaupymui?
Pajamos nepriklausomai nuo rezidentūros srities gaunamos kone identiškos pagal nustatytą oficialų tarifą visoje Vokietijoje. Jos visgi kiek varijuoja priklausomai nuo žemės, kurioje dirbi, nes mokesčių nuskaičiavimas kiek skirtingas, taip pat, jei esi vedęs ir turi vaikų, gauni daugiau pinigų, nes mokesčių klasė pasikeičia. Kuo daugiau vaikų, tuo daugiau pinigų :D
Žodžiu, pirmųjų metų rezidentas gauna mažiausiai 2200 eurų į rankas, bet gali gauti ir kokius 2500, priklauso nuo žemės ir, kiek pastebėjau, chirurgai kažkodėl truputį daugiau gauna. O tada dar priklauso nuo ligoninės ir kiek budėjimų turi, galima dar prisidurti nemažai, net ir iki 3000 į rankas. Kasmet atlyginimas pakyla kokiais 200 eurų, o gal vėlesniais metais ir po daugiau, tiksliai nežinau. Atlyginimo užtenka geram pragyvenimui, nereikia žiūrėti į kainas prekybos centre, nebent tavo tikslas kuo daugiau susitaupyti. Labai taupiai gyvenant čia galima LABAI daug susitaupyti, manau teoriškai ekstra taupant ir nuomojant nebrangų butą galima ir kokį 1500 eurų per mėnesį "į kojinę slėpti". Netaupiai gyvenant irgi galima kažkiek pasitaupyti, bet dar ir gražiai paatostogauti Maljorkoje, kur buto nuomos kainos net pigesnės nei Palangoje, bei įsigyti kažką, ko trokšti.
Prekybos centruose Vokietijoje kainos nesijaučia stipriai brangesnės, negu Lietuvoje, o kai kurie dalykai ir žymiai pigesni. Pavyzdžiui, šampūnai ir panašios kosmetikos priemonės. Plaukų lakas, kuris čia kainuoja 1,5 euro, Lietuvoje kainuoja 6 (praeitą mėnesį palyginau)! Dušo želė Lietuvoje daugybė rūšių kainuoja virš 3-4 eurų, kas man atrodo ekstra brangu, atvykus iš Vokietijos.
Didžiausios išlaidos čia yra buto nuoma, kuri žyyymiai pigesnė Vokietijos Rytuose, o atlyginimas tai visur vienodas, todėl, kai dabar pamąstau, iš tiesų rezidentui, norinčiam taupyti, Rytai yra labiau naudingi :D Tarkime mano mieste Vakaruose ne vienas kolega ir po 1000 eurų ir daugiau už buto nuomą atiduoda, o pas draugą Rytuose kur kas didesnis, gražesnis butas atsieina apie 500 eurų. Per savo internatūrą aš gyvenau Erfurte nedidukame palėpiniame butuke už 300 eurų per mėnesį. Žodžiu, norint galima daug susitaupyti.
Tai tiek atsakymų šiam kartui. Kas turi klausimų šia tema, rašykite komentaruose po šiuo įrašu, pasistengsiu atsakyti, ką žinau, o gal kiti Vokietijos rezidentai irgi padės ir pakomentuos. Taip pat, jei kažką klaidingai parašiau, laukiu pataisymų ir papildymų :)
Gražaus savaitgalio.
 |
| Šaltinio, deja, nežinau, kažkada kompiuteryje išsisaugojau, nes patiko. Nuotrauka man nepriklauso! |
