Switzerland Wonderland Part 4

Sveiki!

Sulaukiau keleto klausimų apie dar neaptartus rezidentūros ir gyvenimo Šveicarijoje aspektus. Taigi šiame įraše pamėginsiu apie juos papasakoti. 

Gydytojų trūkumas

Šveicarijoje trūksta gydytojų. Ar to trūkumo mastas kaip Vokietijoje, negaliu atsakyti, manau, priklauso nuo srities. Kiek suprantu, labiausiai trūksta šeimos gydytojų. Daug Praxis, ypač mažesniuose miesteliuose, kaimuose, tenka tiesiog uždaryti, kai ten dirbantys gydytojai išeina į pensiją, nes tiesiog jie neranda jaunų, norinčių juos pakeisti. Nors pacientų tikrai netrūksta ir alga nėra bloga. Nebelikus šeimos gydytojo miestelyje senukai turi nemažai kilometrų važiuoti iki kito šeimos gydytojo. Miestuose irgi trūksta šeimos gydytojų, gal tik ne taip tragiškai, kaip kaimuose. 

Universitetas net yra sukūręs tokią skatinimo tapti šeimos gydytojais programą, kurioje dalyvaujant dalį atlyginimo moka universitetas, o dalį Praxis, rezidentas turi geresnes, saugesnes sąlygas darbe, jie padeda surasti kitas rotacijas rezidentui, kad sėkmingai užbaigtų rezidentūrą. Kartą buvau informaciniame pokalbyje su tos programos vadove, jie tokius pokalbius organizuoja tiesiog nemokamai, paaiškina apie visą rezidentūros tvarką ir visokius aspektus. Tai man labiausiai įstrigęs pasakymas buvo: "Nepamiršk, kad ne tau jų reikia, o jiems tavęs, todėl būk išranki". Turėjo omenyje, kad daugumai Praxis reikalingi rezidentai, todėl turėčiau realiai apsižiūrėti keliose ir tada spręsti, kas man labiausiai tinka ir patinka, o ne imti pirmą pasitaikiusią vietą. 

Trūksta tikrai ir ligoninėse gydytojų, ypač internistų, neurologų, psichiatrų, kiek žinau, ir chirurgų. Šveicarijoje per metus baigiančių medicinos studijas žmonių skaičius labai limituotas, nepadengiantis realaus poreikio. Norinčių studijuoti mediciną tikrai užtenka, bet jiems visiems nėra vietų. Todėl galiausiai ligoninėje gal pusė gydytojų yra užsieniečiai. Rasti darbo vietą minėtose specialybėse tikrai nėra sunku. Tačiau jei norima kažko labiau specifinio, bus sunkiau, nes vietų pasiūla tiesiog mažesnė. Tačiau įmanoma, tiesiog gali užtrukti ilgiau, kol surasite vietą. 

Aišku, vietų pasiūla priklauso ir nuo kantono. Vokiškai kalbančioje Šveicarijos dalyje darbo vietų yra ir jaučiamas gydytojų trūkumas. Tačiau prancūziškoje dalyje ar juo labiau mažoje itališkoje dalyje yra kur kas sunkiau rasti pozicijas ir, kiek yra tekę girdėti iš ten dirbančių, yra blogesnės darbo sąlygos, rezidentai labiau išnaudojami. 

Rezidentūros trukmė ir egzaminas

Rezidentūra trunka 5-6 metus. Dauguma žmonių baigia iš pradžių vidaus ligas, o tada "ant viršaus" konkretesnę specialybę, bet tada jai jau nereikia dar 5 metų, o, pavyzdžiui, dar 2 ar pan. Priklauso nuo to, kaip susidėlioji rezidentūrą. Jei, pavyzdžiui, per 5 metus vidaus ligų metus rotavai nefrologijoje, tai vėliau jie jau ir nefrologijos išsilavinimui užskaityti, tai reikia dar 2. 

Šveicarijoje ligoninės pagal didumą ir diagnostikos, gydymo galimybes jose skirstomos į A, B ir C. A - didžiausios, C - mažiausios. Rezidentūros negalima visos atlikti vienoje ligoninėje. Reikia parotuoti kažkiek į mažesnes. Dažniausiai visi pradeda po studijų B ir C ligoninėse, ten kažkiek surinkę patirties keliauja į A ligonines. Galima pradėti ir A ligoninėje, paskui pakeisti į kitą A ligoninę ir taip baigti rezidentūrą. Tačiau B ligoninėje maksimaliai užsiskaitys 2 metai. Tada jau reikia ir A patirties. 

Labai įdomus ir, mano nuomone, fainas aspektas Šveicarijoje, kad specialisto egzaminus galima išsilaikyti dar neatidirbus rezidentūros visų metų. T.y. gali pabūti rezidentu kokius du metus ir eiti išsilaikyti egzamino, tada toliau dirbti dar tris ir būsi specialistu, jau egzamino nebereikės, išlaikytas juk. Vidaus ligų egzaminas yra raštu, multiple choice klinikinės situacijos, anglų kalba. Klausimai pagal amerikietiškus egzaminus MKSAP. Daug kitų egzaminų yra raštu ir žodžiu. Raštu visad multiple choice angliškai, o žodžiu dažniausiai aptariama klinikinė situacija ir moksliniai straipsniai. 

Rezidentūros perkėlimas iš DE į CH

Metai, dirbti Vokietijoje, o gal net ir Lietuvoje, yra užskaitomi Šveicarijoje. Tačiau norint laikyti rezidentūros egzaminą CH turi būti tam tikras procentas rezidentūros atliktas čia. Jei neklystu, bent 50%, t.y. jei Vokietijoje jau dirbate 5 metus, tai dabar neverta važiuoti į Šveicariją, jei norite joje laikyti Facharzt egzaminą. Tačiau galima į ją važiuoti ir parvykti Vokietijon tik egzaminui. Nes šveicariški metai irgi užsiskaito Vokietijoje.

Užskaitant tuos metus Vokietijoje, vokiška ligoninė yra priskiriama A, B arba C tipui. Tai jei dirbote keletą metų DE ir ta ligoninė bus užskaityta tik kaip C, tai tik dalis to laiko užsiskaitys.

Rezidentų sutartys ir rotacijos

Rotacijų pačiam organizuotis kaip ir nereikia, tereikia išreikšti norus, kur norima rotuoti. Skyrius turi tam tikrą tvarką kiek ir kur rotuojama. Pirmoji sutartis dažniausiai būna terminuota 1 metams, tada prailginama. Bet kad neprailgintų, tai reikia tikrai kažką labai jau prastai tuos metus daryti. Dar negirdėjau, kad kažkam neprailgino, jei norėjo. 

Nepaisant to, kad sutartis buvo 1 metų, aš iškart gavau leidimą dirbti ir gyventi CH 5 metams. Nes gydytoja ir iš Europos Sąjungos valstybės. 

Atsakomybės DE ir CH

Oberarzt CH yra kur kas labiau įsitraukęs į pacientų priežiūrą nei DE. Už skyrių atsakingas Oberarzt yra visada pasiekiamas, dažniausiai net iškart gyvai, o jei ne, bent jau telefonu. Pacientų aptarimui skiriama kur kas daugiau laiko, nei DE. 

Vokietijoje atvykus iškart po studijų gavau 14 pacientų ir Oberarzt, kurio niekad negali pasiekti, nes daro visą dieną koronarangiografijas ir ateina beveik darbo laiko gale kokioms 20min greitai pašnekėti apie pacientus. Taigi visoms bėdoms spręsti arba ieškai kolegų rezidentų, arba naudojies google arba tiesiog verki iš nevilties :D Mano požiūriu tai labai pavojinga pacientų atžvilgiu. 

Šveicarijoje net ir su patirtimi atvykus iš pradžių gavau tik 3 pacientus, kad įsivažiuočiau, išmokčiau dirbti jų kompiuterinėmis programomis ir susipažinčiau su visa tvarka. Paskui turėdavau 5-8 pacientus. Atėjus naujam pacientui visad kartu jį aplankydavo ir Oberis. Jei reikėdavo kokią punkciją atlikti, tai sesutės viską paruošdavau specialiame kambaryje, padavinėdavo instrumentus. Oberis PRIVALĖJO dalyvauti kiekvienoje punkcijoje. Palyginimui su Vokietija - ten darydavau pleuros punkciją viena visame kambaryje, pati sau instrumentus susirinkusi, susiradusi ultragarso aparatą ir atsivežusi ir sterilų lauką pasidariusi, Oberio net ligoninėje nebūdavo, jei tai būdavo vėlyvasis budėjimas. Dar bedarant tą punkciją priveždavo dešimt naujų pacientų į priėmimą, kurių, aišku, negalėjau iškart pažiūrėti. Pirmajai pleuros punkcijai ieškojausi, koks rezidentas skirtų laiko man ją parodyti. Pirmą arterinį kraują paėmiau išmokyta studentės internės. 

Žodžiu, Šveicarijoje aš niekad nesijaučiau palikta likimo valiai. Oberarztai čia jautėsi atsakingi už mano pacientus tiek, kiek aš. 

Motinystės atostogos

Man asmeniškai tai didžiausias minusas Šveicarijoje. Motinystės atostogos yra trys mėnesiai, pradedant gimdymo data. Teoriškai turėtum neštis ligoninės krepšį darban 9-tame nėštumo mėnesyje ir prasidėjus sąrėmiams gražiai sau keliauti tiesiai iš darbo į gimdyklą :D Aišku, niekas taip nedaro. Jie labai lengvai čia duoda biuletenius, taigi paskutinius du nėštumo mėnesius nereta mama gauna tiesiog tą Krankschreibung ir tiek. Ligoninės ir kiti darbdaviai dažnai tai mini kaip savo pliusus, kad pas juos motinystės atostogos pailgintos, tarkim, keturi mėnesiai. Tada dauguma mamų susitaria dar kažkiek mėnesių neapmokamų atostogų pasiimti ir tokiu būdu beveik visos pabūna su vaikais iki 9-12mėn. amžiaus. Tie trys ar keturi mėnesiai yra 80-100% apmokami. Santaupų pilnai užtenka toliau nemokamose atostogose sėdėti, bet, aišku, metus turbūt niekas jų neduos. 

Nėščiosios negali dirbti daugiau nei 9 valandas į dieną ir daugiau nei 45val. į savaitę. Negali daryti naktinių budėjimų. Žindančioms darbdaviai turi išskirti keletą papildomų pertraukų į dieną pienui nusitraukti, suteikti šaldytuvą pienui laikyti ir pan. 

Tėvystės atostogos čia yra viena ar dvi dienos :D Vyko neseniai referendumas apie jas, siūloma buvo daryti visiems tėčiams berods dviejų savaičių tėvystės atostogas, ir žmonės nubalsavo PRIEŠ. What??? Čia tiesiog kažkokie nesuvokiami dalykai. Vaikų turėjimas Šveicarijoje yra tiesiog privatus reikalas, o ne valstybinis. Taigi tvarkykis kaip nori. Tokių dalykų kaip Lietuvoje, kur net seneliai gali imti motinystės atostogas prižiūrėti anūkams, čia tikrai nėra ir jiems skamba kaip iš fantastikos srities. 

Bet galbūt iš to atsirado Teilzeit darbo praktika ir čia labai nesunku rasti sumažinto etato darbo vietų. Daug žmonių dirba 50-60%, kitas dienas žiūri vaikus. Bet galima net ir, pavyzdžiui, 90% dirbti. Na, tikrai ganėtinai lanksčiai. Tai laikau pliusu. Nes Lietuvoje dažniausiai arba grįžti į darbą 100%, arba negrįžti, nelabai yra kitokių variantų. 

Vokietijoje motinystės atostogos organizuotos labai panašiai kaip Lietuvoje. Tai didelis pliusas. Bet vien dėl motinystės atostogų aš nesirinkčiau dirbti Vokietijoje vietoj Šveicarijos. 

Kas nepatinka Šveicarijoje

• Trumpos motinystės atostogos.
• Nėra tiesioginių skrydžių į Lietuvą. Turėjo prasidėti nuo balandžio, bet dėl Coronos visų skrydžių neliko, tai įdomu, ar paskui vyks tie tiesioginiai ar ne.
• Nėra želė :D 
• Nedidelis šviežios žuvies pasirinkimas. 
• Nuoširdžiai nebesugalvoju, paklausiau vyro ką tik, apie ką aš dar skundžiuosi čia, sakė apie motinystės atostogas. O jos jau sąraše :D Jei prisiminsiu dar kažką, tai parašysiu kitame įraše. 

Gražios dienos!

Lija