Medialiai: Switzerland Wonderland Part 2

Sveiki.

Blogo įrašą taip pavadinau šiek tiek ironiškai, nes, žinoma, kaip ir visur, nėra viskas tobula ir tikrai yra minusų ir Šveicarijoje. Tiesiog pliusai man asmeniškai yra didesni ir nusveria minusus.

Diplomo pripažinimas Šveicarijoje ir kalbos reikalavimai

Kai aš pradėjau dirbti Šveicarijoje 2017 metais, buvo galima pradėti dirbti be jokios aprobacijos/diplomo pripažinimo ir tai susiorganizuoti vėliau. Tai aš sugebėjau tai padaryti tik 2019 metų sausį, nes prisiminiau, kad ups, dar neturiu :) Dabar, kiek žinau, jau reikia pasidaryti tą pripažinimą iš anksto.

Vadinasi jis čia MEBEKO (Medizinalberufekommission) Anerkennung ir čia pasidalinu tiesioginiu linku į PDF dokumentą, kuriame surašyta, ko reikia tam Anerkennung ir būtent šį dokumentą ir reikia užpildžius išsiųsti su visais diplomais. Aprašas atrodo platus, bet pasigilinus tai visai nedaug tų dokumentų reikia:
1) diplomo su notaro patvirtintu vertimu į vokiečių ar kurią kitą Šveicarijos valstybinę kalbą. Priedėlio nereikia.
2) asmens dokumento notaro patvirtintos kopijos (versti nereikia, nes ant lietuviško asmens dokumento yra ir prancūzų kalba parašyta).
3) CV (Lebenslauf) valstybine kalba.
4) Patvirtinimas, kad diplomas atitinka Europos standartus, kurį gauti labai lengva iš Sveikatos apsaugos ministerijos. Šį dokumentą irgi reikia išversti su notaro patvirtinimu į valstybinę kalbą.
5) Valstybinės kalbos B2 diplomas ARBA įrodymas, kad per praėjusius 10 metų esate 3 metus dirbęs ta kalba kalbančioje šalyje. Nėra jokio papildomo medicininės kalbos egzamino.

Štai ir viskas. Vertimus dariausi Lietuvoje, Vilniuje, Gedimino prospekte esančiame vertimų biure, kuris iškart ir notaro patvirtinimus sutvarko bei štampus irgi išverčia. Atsiėjo gal kokių 80 eurų, o gal net mažiau, nebeatsimenu. Kai visa tai išsiunčiau, už mažiau nei mėnesio jau gavau tą pripažinimą. Nepamirškite, kad jo kaina 800-1000 frankų. Tai siūlau jį darytis jau žinant, kada ir kur dirbsite, kad iškart "atsipirktų" tos išlaidos ir nebūtų taip liūdna :)
Jei jau esate specialistas, mano žiniomis, šita tvarka tokia pati, tik, žinoma, dar specialisto diplomo vertimo reikia.

Pliusai, lyginant su Vokietija: reikia mažiau dokumentų, pripažinimas gaunamas greičiau, reikia tiesiog B2 egzamino.
Minusas: kaina (Vokietijoje apie 500 eurų kainavo, jei pamenu gerai).

Dar apie kalbą

Tik atvažiavę tikrai nesuprasite šveicarų dialekto. Ausiai reikia laiko priprasti ir po truputį išmokti atpažinti sutrumpintus, pakeistus žodžius. Po truputį gaunasi natūraliai, kad imi tą dialektą pagauti. Darbe išvis greitai ir gerai išmokau suprasti, nes tema apie tą patį, tai man net nereikėjo, kad pacientai persijungtų į Hochdeutsch ilgainiui, nes medicinine tema viską suprasdavau. Tačiau nuėjus kur nors į grožio saloną ir dabar nelabai ką suprantu :D Arba kokių nors juokelių, pasakytų dialektu. Dialektai kiekviename kantone skiriasi ir patys šveicarai iš skirtingų kantonų nebūtinai vienas kitą supranta.

Geros naujienos - praktiškai visi žmonės moka Hochdeutsch ir dažnai ja iškart šneka, kai pamato, kad daktaro pavardė užsienietiška, arba atsiklausia, ar gali kalbėti dialektu, ar geriau Hochdeutsch. Todėl darbe dialektas niekada nesukėlė problemų, net ir pirmomis savaitėmis.

Antros geros naujienos - raštu šveicarų kalba neegzistuoja, tik žodžiu. Todėl viskas, kas parašyta, yra parašyta Hochdeutsch.

Pinigai

Radau tokį linką, kiek uždirba brutto rezidentai Šveicarijoje. Netto gaunasi 5-6 tūkstančiai, priklausomai nuo kantono, nes mokesčiai skirtingi.

Man atvykus iš Vokietijos labai didelė šita alga atrodė, nes nieko nesistengiant taupyti, pinigai savaime tauposi. Pirmais mėnesiais šiek tiek sekiau savo biudžetą. Tai maistui ligoninėje išleisdavau apie 200 į mėnesį, pietaudavau ten už 10-15 frankų į dieną. Likusiam maistui namuose dar apie 200 (netaupant, perkant ką norisi). Iš pradžių gyvenau ligoninės duotame studio tipo butuke už 800 į mėnesį, vėliau su butioke, tai vėlgi tik 800 į mėnesį atsieidavo. Palyginimui, Vokietijoje nuomojausi 60kv.m. butą už 650 eurų į mėnesį, o alga būdavo apie 2500-3000 netto.

Sveikatos draudimas čia tik privatus, apie 300 į mėnesį. Tai grubiai skaičiuojant vidutinės išlaidos į mėnesį gaudavosi apie 1500 frankų. Tai dar prie to laisvai kad ir 1000 galima išleisti pramogoms ar pirkiniams, na, arba tiesiog nuomotis visą butą, tai plius 1000 išlaidų. Na, ir vis tiek lieka sočiai viskam kitam ir dar taupymui. Man tai buvo milžiniškas skirtumas nuo Vokietijos algos. Ten net po dviejų metų sąskaitoje teturėjau gal kokio vieno mėnesio algą.

Galbūt tiems, kas Vokietijoje dirba ligoninėse su 24h budėjimais, tas skirtumas nėra didelis, nes už tuos budėjimus vokiečiai gerai primoka. Mano ligoninė Vokietijoje tokių budėjimų neturėjo. Bet aš visada rinkčiausi mažiau ir lengvesnių budėjimų su mažiau pinigų :D

Tikslių specialistų algų nežinau, bet ligoninės Oberarzt, kiek girdėjau, gauna bent jau 15 tūkst. netto. O jau paskui priklausomai nuo ką, kur, kaip dirbi. Kieti chirurgai ir šefai gali ir milijonieriais iš algos tapti (žinau gyvų pavyzdžių). Čia jau kam koks prioritetas ir kiek jėgų ir laiko įdedama į karjerą. Aš neplanuoju būti jokia šefe :D Beje, mano ligoninėje yra daug šefų užsieniečių, ne vien šveicarai užima aukštas pozicijas, kaip neretai manoma.

Darbas skyriuje

Kas man labai labai patiko dirbant skyriuje, tai, kad rezidentai turėjo savo sekretorę, kuri tvarkė visus administracinius reikalus, kaip įvairių dokumentų suradimas, suieškojimas pas šeimos gydytoją, tyrimų užsakymas ir t.t. Tai sutaupydavo be galo daug laiko ir buvo galima koncentruotis į medicininius dalykus, gydymą.

Vizitacijoms aš galėdavau skirti nepalyginamai daugiau laiko nei Vokietijoje. Kartais aplankydavau pacientus net keletą kartų per dieną, aš jaučiausi pažįstanti savo pacientus, žinanti jų problemas. Vokietijoje viskas buvo bėgimas lėkimas, vizitacijas darėme turbo greičiu, nes tiesiog nebuvo jokio laiko ramiai apžiūrėti, pasikalbėti su pacientu. Vokietijoje aš niekad nesijaučiau gerai pažįstanti pacientus ir jų situacijas, ligos istorijas, nebent tokius, kurie savaitėmis guli.

Skyriuje visada būdavo Oberarzt, atsakingas už skyrių. Visada pasiekiamas, tiek gyvai, tiek telefonu. Atvykus į skyrių naujam pacientui, visad ateidavo ir Oberarzt kartu jo įvertinti, aptarti atvejį, pasitarti, kokius tyrimus skirsime ir t.t. Oberarzt daug dėmesio skirdavo paaiškinti dalykus, užduodavo klausimus, verčiančius pamąstyti, kodėl darai taip ar anaip. Vokietijoje Oberarztai tikrai irgi geri, tačiau dėl per didelio krūvio niekas neturi laiko. Labai dažnai Vokietijoje, ypač priėmime, gydydavau pagal protokolus nesigilindama, ilgai nemąstydama, skirdavau tą patį vaistą tą pačią dozę tai pačiai ligai, nepasigilindama į kai kuriuos svarbius aspektus. Nes nebuvo kada bei niekas iš vyresniųjų niekad neatkreipdavo dėmesio, kas yra svarbu, ko reikėtų nepamiršti ir t.t. Man dabar net baisu prisiminti, kaip viskas ten vyko. Kiek aš ten reikšmingų medicininių klaidų pridariau niekad ir nesužinosiu.

Vienu žodžiu, aš Šveicarijoje ėmiau jaustis labiau gydytoja, užsiimanti medicina, nei konvejerio darbuotoja.

Jau minėta praėjusiame įraše seselių kompetencija mane po Vokietijos tiesiog stebino. Kai kurios galėtų būti puikios gydytojos, tiek giliai viską supranta ir žino, pastebi visokius vaistų neatitikimus, kontraindikacijas. Atmosfera skyriuje visada maloni, niekas ant nieko nerėkia, nekelia tono, kažkaip va tokie subjektyvūs skirtumai labiausiai man įstrigo. Tiesiog viskas taip kitaip atrodė.

Vokietijoje mano kolegos irgi buvo puikūs, malonūs, problema ta, kad visi persidirbę, pervargę. Ir iš to kartais kyla barniai. Esu Vokietijoje net keliose ligoninėse (kitose dariau praktikas) mačiusi, kaip rezidentai apšaukiami šefo ar oberio per vizitacijas, net prie pacientų. Šveicarijoje nemačiau nėsyk tokio atvejo niekur.

Man asmeniškai tokie aspektai labai svarbūs, nes jie kuria bendrą atmosferą, nuo kurios priklauso, ar man patinka eiti į darbą ir netgi mano darbo našumas, motyvacija.

-----------------------
Šiam kartui tiek. To be continued...